Apie dar mokykliniame suole užrašytą ir tik po beveik 10 metų pradėtą įgyvendinti tikslą tapti profesionale konditere pasakoja Druskininkų reabilitacijos centro UPA restorane dirbanti Reda Ragauskienė (51).
Pirmasis mano iškeptas tortas… buvo skirtas dukros gimtadieniui. Tuo metu, po nepriklausomybės atgavimo, produktų pasirinkimo nebuvo, tad galvojau, ką galėčiau iškepti iš to, ką turiu ir galiu įsigyti. Laikraštyje „Šeimininkė“ radau torto „Medutis“ receptą ir vyresniosios dukros 5-ojo gimtadienio proga iškepiau savo pirmąjį tortą.
Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar…, buvo nulemtas dar mokykloje, kai ją baigiant mokytoja išdalino lapus, kad užrašytume, kaip save įsivaizduojame po 10 metų. Tuo metu su keliomis draugėmis jau buvome sutarusios, jog stosime į konditeriją, tad taip ir parašiau. Vis tik, kai nuvažiavau pateikti dokumentų, manęs į konditeriją nebepriėmė – grupė jau buvo užpildyta. Nenusiminiau ir įstojau į kulinariją, o kai po dviejų mėnesių atsilaisvino vieta konditerijos grupėje, vis tik nusprendžiau baigti, ką pradėjusi, nes buvo iš tiesų labai įdomu.
Mano profisinis konditerės kelias prasidėjo daug vėliau, kai paauginusi dukras pradėjau darbą Druskininkų IKI kulinarijos ceche. Ten per 7 darbo metus labai daug išmokau ir supratau, jog konditerės darbas yra išties sunkus, reikalauja labai daug žinių. Vėliau patirties sėmiausi keliuose restoranuose ir nuo pat atidarymo, prieš keturis metus, dirbu konditere Druskininkų reabilitacijos centre „Upa“, kur turiu galimybę toliau tobulėti ir išbandyti save. Kurdama desertus ypatingoms progomis, vis dar jaučiuosi, kaip laikydama egzaminą, nes visi laukia vakaro kulminacijos – deserto, nori būti nustebinti!
Slapta vis dar svajoju iškepti… tai, ko dar nesu kepusi, atrasti skonį, kurio dar nesu sukūrusi. Šiuo metu daugiausia kuriu desertus, galvodama, kaip patenkinti juos valgysiančių lūkesčius, o jie šiuo metu ieško sveikesnių desertų, be cukraus, tik iš natūralių žaliavų. Taip pat žaviuosi gamta ir stengiuosi desertuose naudoti jos sezonines gėrybes, pavyzdžiui, miško uogas.
Saldiems eksperimentams mane įkvepia… darbas. Jau daug esu sukūrusi, bet idėjos ir toliau aplanko visiškai spontaniškai. Labai didele paskata kūrybai yra restoranų savininkų, vadovų požiūris. Man pasisekė, nes jie supranta kokybiškų produktų svarbą konditerijoje. Turint galimybę dirbti su kokybiškais produktais, tokiais kaip natūralios uogių, vaisių tyrės, ar, pavyzdžiui, belgiškas šokoladas, idėjų tikrai netrūksta.
Druska mano kepiniuose slepiasi… beveik visur. Nors nematoma, druska atlieka svarbų vaidmenį – išryškina skonį, subalansuoja saldumą. Labai mėgstu Himalajų druską. Ji nėra sūri ir suteikia gaminiui lengvumo.
Tortų Turnyrui ruošiu… tai, ką jau esu išbandžiusi ir kas atitinka šiuolaikinius žmonių poreikius. Tai bus tortas be konditerijoje įprastų produktų – miltų, grietinėlės, bet su karamele. Lai lieka intriga!