Apie savo konditerijos kelią ir kokį tortą planuoją iškepti Tortų turnyrui pasakoja profesionali konditerė Greta Janulytė (28)

Pirmasis mano iškeptas tortas… Būdama paauglė mėgau kino filmus. Vienas įsimintiniausių – „Amelija iš Monmartro”. Buvau sužavėta merginos, kuri nebijojo būti kitokia ir nusipirkusi slyvų, iš šalia jos namų dirbančio daržovių pardavėjo, kepa pyragą. Pamačiusi šį epizodą ir aš nuskubėjau į turgelį slyvų. Kepiau trapią tartą, įdarytą slyvomis. Nepamenu, ar pyragas buvo labai vykęs, bet tikrai žinau, kad jis mane išmokė, jog maistas kuria emocijas. Kvapai, formos, tekstūros gali nukelti bet kur, net ir į Paryžių.

Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar… buvo ilgas ir su daug klaidų. Manau, vis dar nežinau, kas esu dabar ir vis dar esu kelyje. Pirmuosius tortus ragaudavo šeima, dabar džiaugiuosi dirbdama profesionalioje virtuvėje ir tortais galiu vaišinti ne tik pačius artimiausius. Tai, kad pasukau į konditeriją, įvyko labai natūraliai. Baigusi grafikos studijas dirbau marketingo srityje. Ilgainiui darbas prie kompiuterio nebeteikė džiaugsmo ir norėjosi kurti tai, ką galima paliesti. Maistas mums reikalingas ir būtinas, tai nusprendžiau, jog galėčiau kurti jį. Įsidarbinus restorane „Sweet Root”, palaipsniui vis daugiau ir daugiau man tekdavo darbų, susijusių su kepiniais ir konditerija. Oi, pamenu, buvo visko: ir neiškilusių pyragų, ir sudegusių sausainių, ir prisvilusių kremų. Esu laiminga, kad komanda mano augimo metu padovanojo geriausią dovaną – galimybę klysti ir mokytis iš savo pačios klaidų. O pasitikėjimo, kad „užaugau“ ir galiu maistą kurti kitiems, suteikė ir du metus iš eilės laimėtos prizinės vietos Vyno ir desertų derinių čempionate.

Slapta vis dar svajoju iškepti… vestuvinį tortą! Didelį, kelių aukštų ir skirtingų skonių. Dar neteko, bet tikiu, tik laiko klausimas kada toks eksperimentas atkeliaus į mano rankas.

Saldiems eksperimentams mane įkvepia… viskas, ką galiu rasti apsidairiusi aplink. Nors egzotiniai skoniai ir vilioja, bet labiausiai mėgstu vietinius ingredientus. Žiemą – žemiškus, sunkesnius karamelinius, ar salyklinius skonius, vasarą – lengvesnius su sezoninėmis uogomis. Taip pat knygos, filmai ir menas yra pagrindinės mano mūzos. Taip gimė ir mano projektas „Krepšas kepalų”, kuomet nusprendžiau sujungti du mėgiamus dalykus: kepinius ir man patinkančius paveikslus.

Druska mano kepiniuose slepiasi… o kartais net ir išlenda, kai mažiausiai to galima tikėtis, nes dar dirbu ir kepykloje „Druska Miltai Vanduo”. Pats pavadinimas jau sako, kad ten naudojame druską. Darbe gaminau zefyrus ir kažkokiu būdu sugebėjau vietoj žiupsnio juos pagardinti gera sauja druskos. Gerai, kad laiku pastebėjome klaidą, kol dar klientai neparagavo. Druska reikalinga ir kepiniams, kad subalansuotų skonį, kaip ir žmogui, kad sutvarkytų cheminius procesus organizme.

Tortų Turnyrui ruošiu… tortą su duona ir druska. Sužinojusi temą, visų pirma prisiminiau duonos riekę, storai užteptą sviestu ir pagardintą druska. Tai skonis iš vaikystės.