Kam pirmą kartą neseniai ryžosi ir koks kitas iššūkis, o tuo pačiu – profesinės svajonės išsipildymas laukia po Tortų turnyro, pasakoja konditerė Jolanta Šilgalienė (30).
Pirmasis mano iškeptas tortas… buvo pagal vyresnės sesers vadovėlyje rastą receptą. Man, berods, antrokei tuo metu labai rūpėjo išbandyti tą receptą. Žinoma, nepavyko toks, kokio tikėjausi. Net tiksliai neprisimenu, ar tai buvo tortas, ar pyragas, tik žinau, kad noras pabandyti jį gaminti buvo labai labai didelis.
Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar… ne iš karto vedė tiesiai link konditerijos. Kai buvau maža, mano mama kepdavo tortus pagal užsakymus ir aš labai domėjausi, man be galo įdomus buvo pats procesas – sėdėdavau ir stebėdavau visą darbą nuo pradžios iki pabaigos. Jau paauglystėje visi sakė, jog būsiu konditerė, bet baigusi mokyklą pasirinkau vadybą. Tik padirbusi pagal profesiją, supratau, jog šis darbas ne man bei pasukau į konditeriją. Pradėjau nuo pagalbininkės darbo virtuvėje, bet mano žavėjimasis maistu, galbūt – talentas neliko nepastebėtas. Tapau virėja ir virtuvės vadove, bet ja dirbdama visada jaučiau didesnį potraukį konditerijai – mano kolegė juokiasi, jog ir marinuodama žuvį, įsivaizduoju ir užuodžiu pyragą. Įgijusi patirties ispanų virtuvės restorane, jau keturi metai dirbu profesionalioje virtuvėje restorano „Pank’olis“ padaliniuose, o ne seniai priėmiau iššūkį ir pirmą kartą sutikau gaminti proginį tortą pagal užsakymą. Iki tol asmeninių užsakymų nepriimdavau, o įvykdžiusi pirmąjį, supratau, kad man tai patinka: patinka iššūkiai, kurti, žaisti, dekoruoti.
Slapta vis dar svajoju iškepti… ne vieną konditerinį gaminį, nes dar norisi išbandyti labai daug naujų technikų. Be abejo, labai noriu iškepti ypatingą vestuvinį tortą ir šiai mano svajonei lemta netrukus išsipildyti – kursiu tortą liepos paskutinį savaitgalį vyksiančioms sesers vestuvėms. Tortų turnyras – bus lyg repeticija prieš svarbią šeimos šventę.
Saldiems eksperimentams mane įkvepia… noras improvizuoti, bandyti, atrasti naujus skonius ir jų derinius. Nemėgstu gaminti pagal jau sukurtus receptus. Be to, man nepatinka labai saldūs desertai – labiau mėgstu gaivius, lengvus. Taip pat įkvepia pats darbas, pavyzdžiai internete – žaviuosi konditere Nina Tarasova, jos darbais.
Druska mano kepiniuose slepiasi… visur, kur tik yra cukraus. Šie du ingredientai yra neatsiejama pora. Ten, kur yra druskos, pavyzdžiui, marinatuose, turi būti šiek tiek cukraus. Ir atvirkščiai: konditerijoje, kur yra cukraus, turi būti nors mažas žiupsnelis druskos, kuri suteikia išraiškingesnį skonį.
Tortų Turnyrui ruošiu… kažką su lietuviškais produktais, sezoniško, laikydamasi principo, jog tarpusavyje turi viskas derėti: tiek skonis, tiek išvaizda. Jau turiu konkrečią idėją, kuri susijusi su vasara, gaivumu, kažkuo dar neatrastu.