Kodėl vietoje tradicinės pasirinko veganišką konditeriją ir kieno patarimų klausia kurdama desertus, pasakoja neseniai įkurtuves naujoje studijoje „Iš širdies“ atšventusi Ieva Šukytė (32).
Pirmasis mano iškeptas tortas… man labai patiko, nes buvo su mamos virta juodųjų serbentų uogiene. Tiksliau, tai buvo trupinis pyragas su mamos uogiene, kuri buvo tokia tikra, rugštus ir saldus skoniai labai derėjo. Nepamenu tiksliai, kiek man buvo metų, bet dar tikrai nedaug, nes eksperimentuoti virtuvėje mėgau nuo mažumės. Kiek save prisimenu, visada turėjau intuityvų pojūtį, kas su kuo dera, ypač konditerijoje. Tiesiog jaučiu, koks skonis su kokiu tinka, kaip jie papildo vienas kitą, sustiprina.
Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar…, ir tęsiasi nuo pat vaikystės. Matydavau, kaip mama kepa obuolių pyragą. Tai buvo jos mylimiausias pyragas, kurį dažniausiai ir kepdavo, o man norėdavosi išbandyti ką nors kitokio, naują. Užaugus, pyragų, desertų gamyba man tapo savotiška meditacijos forma – konditerija užsiimdavau, kai pavargusi, nusiminusi, nelaiminga grįždavau iš darbo, kurį nelabai mėgau. Tuo pačiu tai buvo viena iš savirealizacijos formų, nes pamačiusi receptą dažniausiai galvoju, kaip galiu jį pakeisti – padaryti geriau, patobulinti. Taip pradėjau kepti tortus, gaminti desertus ne tik sau, bet ir kitiems: sesers vestuvėms, mamai jubiliejui, kolegoms į darbą, o šiais metais įsirengiau savo veganiškų desertų studiją. Nors tai jau ilgą laiką buvo mano svajonė, vegeniški desertai man tapo išbandymu – visi receptai, kuriuos rasdavau ir bandydavau, pasirodydavo visiškai netinkami, nevykę. Ilgai dirbau, kol sukūriau receptus, kuriuos ragaujant nekiltų mintis, jog valgau tik todėl, kad sveikiau, be pridėtinio cukraus. O stengtis ir ieškoti sprendimų skatina noras dalintis ir skleisti idėjas, kuriomis pati tikiu: tai ką valgome ir yra mūsų energija.
Slapta vis dar svajoju iškepti… o, jei tiksliau – gaminti veganiškus guminukus. Esu ragavusi jų labai skanių, Lietuvoje veganiškų guminukų taip pat yra pirkti, bet jie labai brangūs. Labai mėgstu guminukus ir noriu, kad jais mėgautis galėtų ir veganišką mitybą pasirinkę žmonės.
Saldiems eksperimentams mane įkvepia… alegiški vaikai ir jų mamos, kurios labai džiaugiasi, jei gali jiems gimtadieniui nupirkit tortą – ne šiaip kokį desertą, pyragą, o tortą. Patiems vaikams labai svarbus ne tiek tortas, o jo išvaizda, dekoras, kurio nelieka pirmiausia. Man dekoras taip pat labai svarbus, jis turi būti natūralus, atspindėti tai, kas slypi pačiame torte. Ieškodama idėjų, daug laiko praleidžiu naršydama socialiuose tinkluose, internete. O kad mano tortai įtiktų vaikams ir skoniu, dauguma savo kūrinių duodu testuoti dukterėčiai – vaikai nemoka meluoti: jei ji nevalgo, žinau jog nieko gero.
Druska mano kepiniuose slepiasi… dažniausiai karamelėje, kurią savo gaminiams darau iš datulių. Taip pat veganiškiems skanėstams naudoju sūdytus riešutus. Veganiškų desertų gamyba nuo tradicinių skiriasi – druską dabar naudoju siekdama surasti pačius geriausius derinius, išraiškingesnius skonius.
Tortų Turnyrui ruošiu… vyšninį tortą. Druska jame slėpsis dekore, jo detalėse ir perteiks man labai artimą idėją, jog ne viskas gyvenime tik saldu, jog niekada negali žinoti, kada pateks sūrus kąsnis.