Už ką profesijos mokytojoms, šeimai ir buvusiems darbdaviams dėkinga netrukus „Saldžiąją studiją“ atidarysianti kaunietė bei kokį poveikį jai turi užsakovų suteikiama laisvė daryti taip, kaip ji nori, atskleidžia konditerė Erika Sakalauskienė (35).
Pirmasis mano iškeptas tortas… dabar atrodo labai mėgėjiškai. Tai buvo prieš 10 metų – kepiau boružėlės formos tortą sūnaus antrajam gimtadieniui. Nors dabar galvoju, jog gal vaikas geriau padarytų nei aš tuomet, to torto užteko, kad konditerija „užkabintų“.
Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar…, prasidėjo praėjus keliems metams po pirmojo torto: įstojau mokytis konditerijos į profesinę mokyklą. Joje dėstė labai gera mokytoja, kuri manyje kažką įžvelgė, matė mano užsidegimą ir skatino dalyvauti įvairioje veikloje: projektuose, parodose. Viena jų – Baltijos maisto ir gėrimų parodos BAF metu organizuota meduolinių namelių paroda, kurioje dalyvaudama, kartu su grupele merginų, padarėme namelį ant vištos kojelės. Jau tada išryškėjo mano polinkis daryti kitaip, nei daro visi kiti. Pavyzdžiui, kitai studijų laikų parodai iš mielinės tešlos iškepiau labai plačiai išsižiojusį krokodilą – niekas nesuprato, kaip tai padariau, o jį kepiau per kelias skardas. Taip pat studijuojant labai pasisekė, jog turėjau galimybę išvažiuoti stažuotis į Turkiją – esu iki šiol dėkinga savo šeimai, tuometiniams darbdaviams, jog išleido. Po kelionės galutinai įsitikinau, jog konditerija – mano kelias. Po konditerijos mokslų dar baigiau dviejų metų virėjos studijas, o dabar kartu su kolege ruošiamės savo „Saldžios studijos“ atidarymui.
Slapta vis dar svajoju iškepti… , nors vis tik labiausiai noriu susidraugauti su šokoladu, kurio kol kas nepavyko prisijaukinti. Tam reikia daug bandymų, daug įdirbio, žinių. Šiuo tikslu jau lankiau ne vienus mokymus.
Saldiems eksperimentams mane įkvepia… užsakovo pasitikėjimas ir išgirstas „daryk kaip nori“. Kai man tai pasako, tereikia turėti mintį ir jau matau, kaip tortas atrodys. Draugės man sako, jog esu pakvaišusi dėl tortų, vyras taip pat lengvai pyksta, jog aš dieną ir naktį apie juos tegalvoju. Vien kalbant apie tortus šiurpuliukai per kūną bėgioja – tai mano didžioji aistra!
Druska mano kepiniuose slepiasi… visur. Tortų turnyrui turiu minty, kaip druską panaudoti dekorui – jį darysiu iš druskos masės ir tai bus susiję ir su Druskininkais, ir su druska. Priešingai nei su cukraus mase, druskos mase torto nepadengsi, reikia kažką lipdyti, o kas tai bus – pamatys atvykę į turnyrą!
Tortų Turnyrui ruošiu… veganišką tortą: be gliuteno, be jokių pieno produktų. Būtent veganiška konditerija šiuo metu mane domina ir tikiuosi, jog toks tortas leis man išsiskirti.