Kokią vietą druska užima konditerijoje, kaip šią sritį atrado bei ką dar svajoja sukurti? Apie save pasakoja profesionali konditerė Toma Piskarskaitė (30).
Pirmasis mano iškeptas tortas… Pirmasis mano tortas buvo nekeptas – senovinis, vintažinis sausainių „Gaidelis“ tortas, kurį gaminant sausainius trumpam pamerki į pieną ir juos sluoksniuoji su varške, pertrinta su uogiene. Pieno, varškės ir, žinoma, pieno tėvų namuose visada būdavo – tereikėdavo sausainių. Tuo metu jau mokėjau važiuoti dviračiu iki kaimo parduotuvės ir jų nusipirkti.
Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar… Meilė kepiniams gimė, kai buvau labai maža: močiutė duonkepyje kepdavo duoną, leisdavo man padaryti kepaliuko duobutes bei ragauti tik ką iškeptos duonos kampelį su naminiu sviestu. Dar tėvų namuose kepdavau populiariuosius napoleonus, medaus tortus. Vis tik, gavusi mokyklos diplomą, Vilniuje įstojau studijuoti statistikos ir, dar atlikdama praktiką Statistikos departamente, gavau pasiūlymą ten likti dirbti. Darbas nereikalavo ypatingų pastangų, todėl turėjau laiko ir jėgų užklasinei veiklai. Namuose kepdavau keksiukus, pyragus, o kai jų nebesuvalgė kambariokai, draugai, nešdavau juos net į kirpyklą. Apie šį mano pomėgį žinojo ir vestuvių planuotoja, kuriai tuo metu padėjau organizuoti vestuves. Išgirdusi, jog viena kepykla ieško konditerio, paragino eiti ir pabandyti ten dirbti, pasak jos, man labiau tinkančio kūrybiškesnio, dinamiškesnio darbo. Ne iš karto, bet perėjau dirbti į kepyklą. Po metų, apsisukus visam sezonui, kai vestuvinius tortus pakeičia kalėdiniai kepiniai, supratau, kad noriu išmokti daugiau. Draugė pasidalino šefo Deivydo Praspaliausko žinute „Facebook“, jog ieško konditerės, nusiunčiau trumpą CV su daug savo kepinių nuotraukų. Jau penktus metus jau penktu dirbame su Deivydu.
Slapta vis dar svajoju iškepti… Noriu išmokti kepti tikro raugo duoną, populiarią pietų kraštuose – bagetes, sourdough duoną. Esu bandžiusi ją kepti, bet iš pirmo karto, kaip, manau, ir daugeliui, nepavyko.
Saldiems eksperimentams mane įkvepia… Priklausau Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijai. Kaip Lietuvos komandos narė, dalyvavau Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate – galimybė ten stebėti, kaip dirba profesionalai, iš tiesų įkvepia. Be abejo, socialiniuose tinkluose seku kulinarijos madas diktuojančių šalių konditerius. Taip pat niekada nepraleidžiu galimybės pasimokyti iš į Lietuvą atvykstančių konditerijos profesionalų.
Druska mano kepiniuose slepiasi… Visų pirma druską naudoju sūdytoje karamelėje. Ji, pavyzdžiui, yra sijojama ir ant mūsų restorano populiariojo deserto „ežiukas rūke“, kuris įtrauktas į naujausią degustacinį meniu. O dėl balanso druskos reikia visuose konditerijos gaminiuose: įdėjus žiupsnelį druskos, subalansuojamas saldumas ir sukuriamas ilgiau išliekantis skonis.
Tortų Turnyrui ruošiu… Jei leistų sąlygos, daryčiau ledų tortą, nes šiuo metu jų gamyba mane labai domina. Tikrai žinau, kad darysiu kažką lengvo, kreminio ir, svarbiausia, kažką naujo, kitaip, nei darau dabar. Galutinis rezultatas priklausys ir nuo tuo metu būsiančių oro sąlygų, ir nuo nuotaikos.